Kompetencijos

MOKYKLOJE ugdomos vaiko kompetencijos (mūsų vizija, koks turėtų būti vaikas, pabaigęs “Pažinimo medžio” mokyklą):
 

Žinios – suteikiančios vaikui tolesnių pasirinkimų galimybes, tačiau atsižvelgiant į vaiko galimybes (jis turi pasiekti savo artimiausią išsivystymo sritį).


Įgūdžiai/gebėjimai:

  • Savęs pažinimo ir įsisąmoninimo (stiprybių / apribojimų, jausmų, pojūčių, norų, siekių);
  • Savęs išreiškimo;
  • Bendradarbiavimo;
  • Adaptyvumo neprarandant autentiškumo;
  • Savarankiškumo;
  • Mokėjimo planuoti savo darbo / ugdymosi procesus;
  • Sistemingai dirbti siekiant savo tikslų;
  • Sveikatingumo.


Nuostatos ir požiūriai (mąstymas):

  • Vidinė motyvacija;
  • Smalsumas ir žingeidumas;
  • Atvirumas pasauliui ir patyrimui;
  • Atkaklus siekimas savo tikslų;
  • Sąmoningumas;
  • Laisvumas;
  • Atsakomybė;
  • Pagarba sau, kitam žmogui ir gamtai;
  • Empatija ir jautrumas kitam;
  • Autentiškumas;
  • Dorumas;
  • Visuomeniškumas;
  • Kūrybiškumas;
  • Drąsa;
  • Nebijojimas klysti ir rizikuoti;
  • Mokymasis iš klaidų;
  • Pasitikėjimas savimi ir pasauliu.

Vaiko kompetencijų DARŽELIUOSE vystymas (metodai, priemonės, vertybės)


Pagrindinis principas – orientacija į procesą yra svarbesnė nei orientacija į rezultatą. Vaikas vystosi savo tempu, suaugusio uždavinys – sudaryti sąlygas skleistis vaiko asmenybei, dirbtinai šio proceso neskatinant. Metodai:

Lietuvos švietimo įstatyme numatytos 5 kompetencijos, kurios turi būti vystomos ikimokyklinio ugdymo metu: meninės raiškos (1), pasaulio pažinimo (2), kalbos (3), socialinės kompetencijos (4), sveikatos saugojimo (5).

Tuomet, kai yra patenkinami tikrieji vaiko poreikiai bei suaugę bendradarbiauja tarpusavyje, yra sukuriama vieninga ir vaikui palanki aplinka. Vaikas tuomet gali būti vaiku, visapusiškai skleistis ir turėti tikrą, laimingą vaikystę.

 

1. Meninės raiškos, vaizduotės ir kūrybingumo kompetencijų vystymas per:
-  vaiko neįrėminimą pavyzdžiu (kūryba vyksta laisvai, nesiorientuojant į kažką, vaiko nemokant, kaip reikia piešti ar kurti),
- pasakas,
- šventes, jų scenarijus ir ritualus,
- dainas,
- piešimą,
- darbelius (lipdymą iš molio, vaško, tešlos, vilnos vėlimą, siuvimą, mezgimą, akvarelės liejimą, piešimą kreidelėmis, pyragų, duonos kepimą ir pan.),
- pirštukų žaidimus,
- dainuojamuosius rato žaidimus,
- neišbaigtų žaislų ir medžiagų naudojimą žaidimuose. Išbaigti žaislai nesudaro jokių sąlygų kurti – vaikui įdomiausia pasiruošimo žaidimui procesas, kuriam jis panaudoja visą savo vaizduotės galią ir kūrybiškumą. Su išbaigtais žaislais nėra ką žaisti, nebent juos laužyti ir ardyti, žiūrint iš koe jie pagaminti. Jie nelavina vaizduotės ir kūrybingumo.

2. Vaiko pasaulio pažinimas vyksta per:
- žaidimus,
- pasakas,
- bendrą prasmingą veiklą, integruotą ir nesuskaidytą į atskirus dalykus, suteikiant vaikui galimybę pažinti save kuo įvairesnėse veiklose,
- pamėgdžiojimą, stebint suaugusius (pavyzdys turi būti vertas pamėgdžiojimo).

3. Kalbos kompetencijos vystymas. Vaikai kalbos kompetenciją vysto per:
- pasakas,
- dainuojamuosius ir pirštukų žaidimus,
- gražiai, raiškiai, taisyklingai kalbančias auklėtojas (tinkamą pavyzdį pamėgdžiojimui),
- sąlygų smulkiajai bei stambiajai motorikai vystyti. Vaiko smulkiosios bei stambiosios motorikos išsivystymas tiesiogiai susijęs su jo kalbėjimo gebėjimais. Priemonės:
* nesuvaržytas judėjimas gryname ore (stambioji ir smulkioji motorika),
* reguliarios žygio dienos (stambioji motorika, ištvermės ir valios ugdymas),
* įvairi, skirtingus įgūdžius vystanti buitinė veikla (smulkioji ir stambioji motorika),
* įvairūs darbeliai (lipdymas iš molio, vaško, plėšymas, piešimas, vilnos vėlimas ir pan.),
* pirštukų žaidimai (smulkioji motorika),
* rato žaidimai (stambioji motorika).

4. Socialinių vaiko kompetencijų vystymas:
- mišraus amžiaus grupės natūraliai vysto vaiko gebėjimą užjausti, padėti, toleruoti ir priimti skirtingų gebėjimų žmones,
- suaugusiojo rodomas pavyzdys, jo santykis su kitais žmonėmis (buvimas savimi, tuo pačiu paliekant erdvės kitam),
- buvimas sociume (vaikų grupėje), kur vaikas pats mokosi rasti savo vietą, išlikti savimi, bendrauti su kitais vaikais, savarankiškai spręsti konfliktus,
- aiškios ribos ir taisyklės, vienodos visiems ir užtikrinančios vaiko, kitų vaikų ir aplinkos saugumą.

5. Sveiko fizinio kūno formavimasis per:

     - sveiką mitybą;
     - natūralią ir ekologišką vaiką supančią aplinką;
     - dienos ritmą (imuniteto vystymasis, saugumo jausmas);
     - laisvą ir nesuvaržytą judėjimą gryname lauke (imunitetas, stambioji motorika);
     - užsiėmimą įvairia, į atskirus dalykus nesuskaidyta buitine veikla (smulkioji ir stambioji motorika);
     - pirštukų žaidimus, darbelius (smulkioji motorika).

 

Saugios vaikui aplinkos sukūrimas:

1) fizinės aplinkos. Kai iš aplinkos eliminuojami visi pavojingi elementai, kad joje vaikas galėtų nevaržomai ir laisvai judėti. Taisyklės, užtikrinančios paties vaiko, kitų vaikų ir aplinkos saugumą;
2) vidinės aplinkos. Pasiekiama per:
- aiškias ribas ir taisykles,
- ritmą vaiko gyvenime (kuomet intensyvi veikla kataliojama su poilsiu, tarsi įkvepiant-iškvepiant),
- harmoninga, neįtempta atmosfera grupėje ir santykiuose.

 

Vaiko higienos, tvarkymosi įpročių formavimas:
- suaugusiojo rodomas pavyzdys. Tvarkinga išvaizda, švari ir tvarkinga apranga, rankos, plaukai, higienos ypročiai (pavyzdys vaikams). Principas – jei nori, kad vaikas kažką daryų, pats turi tai daryti;
- grupės taisyklės, ritualai. Po žaidimo tvarkoma grupė, tvarkingas ir estetiškas stalas prieš valgant, plaunamos rankos prieš valgant, po lauko, visuomet estetiška ir tvarkinga grupės aplinka, į jos kūrimą įtraukiant ir vaikus.

 

Savarankiški atradimai ir sąlygos vidinei vaiko motyvacijai.
Suaugusiojo specialiai neskatinamas (pagyrimais, apdovanojimų skyrimu) vaikas veikia iš pirminio motyvo, ir daro tai, kas teikia jam vidinį tyrą džiaugsmą ir yra įdomu. Suaugusiojo dirbtinai veikla neperkrautas vaikas turi labai daug laisvos energijos ir noro žaisti, veikti, atrasti vis kažką naujo. Savarankiškai kažką sukurdamas, atrasdamas, vaikas išgyvena vieną intensyviausių ir didžiausių džiaugsmų savo gyvenime – atradimo džiaugsmą. Tuo pačiu atsiranda vidinis pasitikėjimas savo jėgomis ir pačiu savimi.

Sąlygos natūraliam intelekto lavėjimui, neužgožiant pirminio žmogaus motyvo pažinti.

Labiausiai vaiko intelektą vysto ne tai, kas yra jo išmokta (įsiminta), o tai, ką jis pats atranda ir išmąsto. Kitaip tariant, priežastinių-pasekminių ryšių suvokimas yra tikroji vaiko intelekto vystymosi sąlyga. Tokiu būdu, vaiko intelektas natūraliai vystosi per:
- žaidimą su neišbaigtais žaislais ar natūraliomis medžiagomis;
- galimybę save išbandyti ir įgūdžius išlavinti įvairiose srityse, užsiimant įvairia, į atskirus dalykus nesuskaidyta buitine veikla. Nuo sodinimo, auginimo, panaudojimo maiste. Nuo grūdų malimo, tešlos minkymo iki jos kepimo ir pan.;
- savarankišką mokymąsi skaityti ir skaičiuoti. Kuomet vaikas iš skaičiuočių, žaidimų sužino t.t. raides, skaičius ir pats savarankiškai bando jas apjungti, išmąstyti ar sužinoti trūkstamas detales. Svarbiausia sąlyga – tą jis turi daryti suaugusiojo dirbtinai neskątinamas. Tokiu būdu vaiko mokymasis skaityti ir rašyti įvyksta tokiu pat „stebuklingu“ būdu kaip ir jo išmokimas kalbėti. Intelektas taip vystosi intensyviausiai.

Sąlygos natūraliam intelekto lavėjimui, neužgožiant pirminio žmogaus motyvo pažinti.

Labiausiai vaiko intelektą vysto ne tai, kas yra jo išmokta (įsiminta), o tai, ką jis pats atranda ir išmąsto. Kitaip tariant, priežastinių-pasekminių ryšių suvokimas yra tikroji vaiko intelekto vystymosi sąlyga. Tokiu būdu, vaiko intelektas natūraliai vystosi per:
- žaidimą su neišbaigtais žaislais ar natūraliomis medžiagomis;
- galimybę save išbandyti ir įgūdžius išlavinti įvairiose srityse, užsiimant įvairia, į atskirus dalykus nesuskaidyta buitine veikla. Nuo sodinimo, auginimo, panaudojimo maiste. Nuo grūdų malimo, tešlos minkymo iki jos kepimo ir pan.;
- savarankišką mokymąsi skaityti ir skaičiuoti. Kuomet vaikas iš skaičiuočių, žaidimų sužino t.t. raides, skaičius ir pats savarankiškai bando jas apjungti, išmąstyti ar sužinoti trūkstamas detales. Svarbiausia sąlyga – tą jis turi daryti suaugusiojo dirbtinai neskątinamas. Tokiu būdu vaiko mokymasis skaityti ir rašyti įvyksta tokiu pat „stebuklingu“ būdu kaip ir jo išmokimas kalbėti. Intelektas taip vystosi intensyviausiai.

Kontaktai:
Mus rasite:

Verkių g. 37, Vilnius
Ozo g. 37, Vilnius
Kontaktai šiems filialams:
Tel. 8 647 64098
El. p. info@pazinimo-medis.lt

Fabijoniškių g. 30, Vilnius
Pievų g. 4, Vilnius
Kontaktai šiems filialams:
Tel. 8 610 10228
El. p. admin@pazinimo-medis.lt
© 2013-2018 Pažinimo medis. Visos teisės saugomos įstatymo.